„Neringa" atidaryta 1959 m. lapkričio 6 d. Tuometinės kavinės projekto ir pavadinimo autoriai - Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Taip pat „Neringos" interjerą kūrė dailininkai Vladas Jankauskas, Vytautas Povilaitis (sienų tapyba), skulptorius Juozas Kėdainis.
d.sale9_120
1970 m. lapkričio 5 d. interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.
2001 m. kapitaliai suremontuota, šiandien „Neringa" pasitinka 2 šviesiomis, jaukiomis 150 vietų salėmis, 25 vietų banketų sale bei 80 vietų kavine-baru, įsikūrusiu rūsyje.
cafebar5_120
Anksčiau „Neringa" buvo ne tik bohemos susirinkimo vieta: čia rinkdavosi ir inteligentija - mokytojai, gydytojai, aktoriai. Metams bėgant, „Neringa" išsaugojo savo dvasią ir stilių, kurie traukia ne tik senuosius lankytojus, bet ir šiuolaikinį jaunimą. Restoranas stebina naujomis idėjomis, siūlo puikų maistą, gerą aptarnavimą ir originalią klasikinę aplinką.
Sena_neringa
Platus „Neringos" valgiaraštis patenkins kiekvieno skonį. Iš europietiškos bei lietuviškos virtuvės patiekalų įvairovės išsirinks net ir pats išrankiausias gurmanas.

Be naujų, kas sezoną atnaujinamų patiekalų šeimininkai didžiuojasi dar prieš 30 metų pradėtais gaminti patiekalais, kurie išliko populiarūs iki šiandien!
Restoranas taip pat garsus ir nuo 1969 metų rengiamais džiazo vakarais (ketvirtadieniais), o penktadieniais, šeštadieniais „Neringoje" skamba gyva muzika. Kiekvieną dieną pietų metu svečiams skamba gyva muzika, kuri pakelia nuotaiką ir pagerina apetitą!
„Neringos" šeimininkai kviečia ir į šalia įsikūrusią „Neringos" kavinę, kurioje galima užsisakyti dienos pietus ar pasimėgauti restorano patiekalais. Kavinė taip pat yra ideali vieta linksmai atšvęsti gimtadienį ar kitą šventę.

Liudininkų prisiminimai:

  • „Neringa" mus su broliu išgarsino. Net praėjus tiek metų, daugelio žmonių sąmonėje esame „tie, kurie suprojektavo „Neringą". Atrodytų, kas čia tokio - kavinukė, ir vis dėlto tai buvo įvykis". (Architektas Algimantas Nasvytis, interviu „Lietuvos rytui", 1995.10.17)
  • „Tai buvo interdisciplininių studijų - filosofijos, sociologijos, kultūrologijos ir kultūros istorijos etc. - vieta. Įdomesnis universitetas už tuometinį Vilniaus. Manau, kad nebus galima parašyti XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių kultūros istorijos nekalbant apie „Neringą". („Kultūros barų" redaktorius kalbininkas Bronys Savukynas, interviu „Lietuvos rytui", 1995.10.18)
  • „Neringa" uždėjo savo antspaudą. Iš kai kurių detalių ir manierų nesunku atpažinti žmones, atėjusius iš ten: iš „Neringos". (Verslininkas Daumantas Todesas, interviu „Lietuvos rytui", 1995.10.19)
  • „Neringa" buvo ne tik bohemos susirinkimo vieta, bet ir kavinė, kurioje rinkosi inteligentija - mokytojai, gydytojai, aktoriai. Labiausiai džiugina, kad ji - vienintelė kavinė Lietuvoje, išlaikiusi savo stilių. (Justinas ir Genutė Marcinkevičiai, „Stilius", 1999.02.26)
  • „Ši kavinė anuomet buvo tikras perversmas stalinistinėje architektūroje". (Skulptorius Konstantinas Bogdanas, „Stilius", 1999.02.26)
  • „Tai buvo tarsi vieta protui treniruoti, nes ateidavo įvairių profesijų atstovų". (Rašytojas Romualdas Lankauskas, „Stilius", 1999.02.26)